Naujienos

Vykstant globalizacijai, klimatiniams pokyčiams, bei nuolat brangstant pastatų  eksploatacinėms išlaidoms, vis daugiau dėmesio  skiriama  pastatų  energetinio efektyvumo  didinimui. Tai matoma ir įstatymų leidybos srityje: pagal 2010 metais Europos Komisijos patvirtintą  direktyvą  2010/31/ES „Dėl pastatų energinio naudingumo“, nuo 2018-ųjų statomi viešosios paskirties pastatai turės tenkinti beveik nulinės energijos normas (STR 2.01.09:2012),  o nuo 2020 m.  tai bus taikoma ir visiems gyvenamiesiems bei komerciniams pastatams. 2014 m. šias normas planuojama perkelti į Lietuvos teisinę bazę.

Šie pokyčiai sąlygoja energetiškai efektyvių pastatų statybą, kurie pasižymi ne tik nedidelėmis eksploatacijos sąnaudomis, bet ir atsakinga, tausojančia aplinką statyba (naudojamos medžiagos, kurių gamyba reikalauja mažai išteklių, o panaudojimas nepalieka daug atliekų). Pastatų konstrukcijos neišskiria kenksmingų medžiagų į aplinką, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, o eksploatavimas reikalauja  minimalių energijos sąnaudų.

Pirmasis tokio tipo pastatas Lietuvoje

Pirmasis pritaikytas administracinei veiklai ir laikomas vienas energetiškai efektyviausių pastatųVilniuje, dešiniajame Neries krante, Upės g. 21  įsikūręs  Green hall verslo centras. Daugiaaukščio statinio savininkas  - UAB „Upės  projektai“  (priklausantis SBA  koncernui) projektą įgyvendino  2009 metais. Investicijos į šį aplinką tausojantį biurų pastatą viršijo 100 mln. litų, o projektavimo ir statybų darbai truko 6 metus  (2004 m. statybos buvo sustabdytos paminklosaugininkų, tačiau  po 9 mėnesių  gavus Vilniaus Senamiesčio senato pritarimą,  projektas buvo toliau vystomas). Didžioji pastato dalis išnuomota Jungtinės Karalystės  Barclay‘s klientų aptarnavimo centrui. Pastato nuomininkų portfelį taip pat  sudaro KPMG (audito ir mokesčių konsultavimo  bendrovė), Schuco Lietuva (aliuminio ir stiklo konstrukcijų gamyba bei prekyba),  Box agency (reklamos paslaugos).

Atsinaujinančių išteklių panaudojimas. Pastato išorę dengia dvigubi stiklo su soliariniu efektu fasadai, kurie leidžia itin efektyviai apšvietimui naudoti saulės energiją. Patenkantis šviesos srautas taip pat yra reguliuojamas automatinėmis žaliuzėmis.

Pastato suplanavimas. Bendrai naudojami pastato elementai, tokie kaip: tualetai, liftai, mechaniniai įrenginiai yra išdėstyti pastato vidinėje dalyje, tokiu būdu darbo vietas bei susitikimų kambarius projektuojant išorinėse dalyse yra efektyviai naudojama saulės šviesa.

Inžinerinės sistemos. Interaktyvūs apšvietimo davikliai, kurie reaguoja į esamą situaciją: ryškiai šviečiant saulei, šviesos pakanka ir elektros lemputės automatiškai išsijungia, tuo tarpu temstant - lemputės ima šviesti vis intensyviau. Dvigubas ventiliuojamas fasadas neleidžia patalpoms įkaisti ir užtikrina tinkamą jų vėdinimą vasaros metu (apskaičiuota, kad sutaupoma 15-20% energijos sąnaudų). Kiekviename aukšte įrengta ventiliavimo sistema leidžia susikurti individualią ir komfortišką aplinką. Artimu metu planuojama vystyti  antrąjį Green hall etapą. Naujasis statinys rinkai pasiūlys 8.000 kv.m, A klasės biurų patalpas. Manoma, kad tai bus dar inovatyvesnis ir energetikai efektyvesnis pastatas nei jo pirmtakas.

Finansinė nauda

Daug skeptikų teigia, kad pastatyti draugišką aplinkai pastatą kainuoja kur kas brangiau  nei įprastą,  tad tai nėra ekonomiškai efektyvu. Tačiau atlikti tyrimai tam prieštarauja.

Remiantis tyrimu „Ekologinė statyba: išsami kainų duomenų bazės bei biudžeto metodologijos studija“ (Costing  Green: A Comprehensive Cost Database and Budgeting Methodology), pastatyti draugišką aplinkai pastatą, atitinkanti LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) reikalavimus,  kainuoja  2% daugiau nei įprastą.

Energetinis pastato efektyvumas ne tik padeda sutaupyti komunalines išlaidas, bet ir  padidinti darbuotojų efektyvumą, o tai įmonei teikia finansinę naudą. Remiantis  Davis Langdon  tyrimu „Ekologinių statybų kainų analizė“ (The Cost of Green Revisited), per 20 metų laikotarpį didžioji dalis energetiškai efektyvių pastatų sutaupė nuo 135 iki 180  Lt  už kvadratinį metrą.  Be viso to, energetinis  pastato efektyvumas prisideda prie aukštesnių nuomos kainų, didesnio likvidumo o tai lemia ir mažesnę investicinę riziką.