Vykstant globalizacijai, klimatiniams pokyčiams, bei nuolat brangstant pastatų eksploatacinėms išlaidoms, vis daugiau dėmesio skiriama pastatų energetinio efektyvumo didinimui. Tai matoma ir įstatymų leidybos srityje: pagal 2010 metais Europos Komisijos patvirtintą direktyvą 2010/31/ES „Dėl pastatų energinio naudingumo“, nuo 2018-ųjų statomi viešosios paskirties pastatai turės tenkinti beveik nulinės energijos normas (STR 2.01.09:2012), o nuo 2020 m. tai bus taikoma ir visiems gyvenamiesiems bei komerciniams pastatams. 2014 m. šias normas planuojama perkelti į Lietuvos teisinę bazę.
Šie pokyčiai sąlygoja energetiškai efektyvių pastatų statybą, kurie pasižymi ne tik nedidelėmis eksploatacijos sąnaudomis, bet ir atsakinga, tausojančia aplinką statyba (naudojamos medžiagos, kurių gamyba reikalauja mažai išteklių, o panaudojimas nepalieka daug atliekų). Pastatų konstrukcijos neišskiria kenksmingų medžiagų į aplinką, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, o eksploatavimas reikalauja minimalių energijos sąnaudų.
Pirmasis tokio tipo pastatas Lietuvoje
Pirmasis pritaikytas administracinei veiklai ir laikomas vienas energetiškai efektyviausių pastatųVilniuje, dešiniajame Neries krante, Upės g. 21 įsikūręs Green hall verslo centras. Daugiaaukščio statinio savininkas - UAB „Upės projektai“ (priklausantis SBA koncernui) projektą įgyvendino 2009 metais. Investicijos į šį aplinką tausojantį biurų pastatą viršijo 100 mln. litų, o projektavimo ir statybų darbai truko 6 metus (2004 m. statybos buvo sustabdytos paminklosaugininkų, tačiau po 9 mėnesių gavus Vilniaus Senamiesčio senato pritarimą, projektas buvo toliau vystomas). Didžioji pastato dalis išnuomota Jungtinės Karalystės Barclay‘s klientų aptarnavimo centrui. Pastato nuomininkų portfelį taip pat sudaro KPMG (audito ir mokesčių konsultavimo bendrovė), Schuco Lietuva (aliuminio ir stiklo konstrukcijų gamyba bei prekyba), Box agency (reklamos paslaugos).
Atsinaujinančių išteklių panaudojimas. Pastato išorę dengia dvigubi stiklo su soliariniu efektu fasadai, kurie leidžia itin efektyviai apšvietimui naudoti saulės energiją. Patenkantis šviesos srautas taip pat yra reguliuojamas automatinėmis žaliuzėmis.
Pastato suplanavimas. Bendrai naudojami pastato elementai, tokie kaip: tualetai, liftai, mechaniniai įrenginiai yra išdėstyti pastato vidinėje dalyje, tokiu būdu darbo vietas bei susitikimų kambarius projektuojant išorinėse dalyse yra efektyviai naudojama saulės šviesa.
Finansinė nauda
Daug skeptikų teigia, kad pastatyti draugišką aplinkai pastatą kainuoja kur kas brangiau nei įprastą, tad tai nėra ekonomiškai efektyvu. Tačiau atlikti tyrimai tam prieštarauja.
Remiantis tyrimu „Ekologinė statyba: išsami kainų duomenų bazės bei biudžeto metodologijos studija“ (Costing Green: A Comprehensive Cost Database and Budgeting Methodology), pastatyti draugišką aplinkai pastatą, atitinkanti LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) reikalavimus, kainuoja 2% daugiau nei įprastą.
Energetinis pastato efektyvumas ne tik padeda sutaupyti komunalines išlaidas, bet ir padidinti darbuotojų efektyvumą, o tai įmonei teikia finansinę naudą. Remiantis Davis Langdon tyrimu „Ekologinių statybų kainų analizė“ (The Cost of Green Revisited), per 20 metų laikotarpį didžioji dalis energetiškai efektyvių pastatų sutaupė nuo 135 iki 180 Lt už kvadratinį metrą. Be viso to, energetinis pastato efektyvumas prisideda prie aukštesnių nuomos kainų, didesnio likvidumo o tai lemia ir mažesnę investicinę riziką.